出典:Wiktionary
出典:『Wiktionary』 (2026/06/17 15:09 UTC 版)
monicus m (genitive monicī); second declension (Late Latin)
Second-declension noun.
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | monicus | monicī |
| genitive | monicī | monicōrum |
| dative | monicō | monicīs |
| accusative | monicum | monicōs |
| ablative | monicō | monicīs |
| vocative | monice | monicī |