出典:Wiktionary
Coricius m sg (genitive Coriciī または Coricī); second declension
Second-declension noun, singular only.
| Case | Singular |
|---|---|
| Nominative | Coricius |
| Genitive | Coriciī Coricī1 |
| Dative | Coriciō |
| Accusative | Coricium |
| Ablative | Coriciō |
| Vocative | Coricī |
| ・coricius | |
| ・avugida | |
| ・Pernier | |
| ・trichalgia | |
| ・quadrelle | |
| ・NEW FACE | |
| ・cutlips | |
| ・dinkelland | |
| ・EGW | |
| ・every Member |