出典:Wiktionary
Borrowing from Ancient Greek Δορίσκος (Dorískos).
Doriscus m (genitive Doriscī); second declension
Second declension.
| Case | Singular |
|---|---|
| nominative | Doriscus |
| genitive | Doriscī |
| dative | Doriscō |
| accusative | Doriscum |
| ablative | Doriscō |
| vocative | Dorisce |