出典:Wiktionary
From triumphātor + -ius
triumphātōrius (feminine triumphātōria, neuter triumphātōrium); first/second declension
First/second declension.
| Number | Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Case / Gender | Masculine | Feminine | Neuter | Masculine | Feminine | Neuter | |
| nominative | triumphātōrius | triumphātōria | triumphātōrium | triumphātōriī | triumphātōriae | triumphātōria | |
| genitive | triumphātōriī | triumphātōriae | triumphātōriī | triumphātōriōrum | triumphātōriārum | triumphātōriōrum | |
| dative | triumphātōriō | triumphātōriō | triumphātōriīs | ||||
| accusative | triumphātōrium | triumphātōriam | triumphātōrium | triumphātōriōs | triumphātōriās | triumphātōria | |
| ablative | triumphātōriō | triumphātōriā | triumphātōriō | triumphātōriīs | |||
| vocative | triumphātōrie | triumphātōria | triumphātōrium | triumphātōriī | triumphātōriae | triumphātōria | |