出典:Wiktionary
From Ancient Greek Καπίτιον (Kapítion).
Capitium n (genitive Capitiī); second declension
Second declension.
| Case | Singular |
|---|---|
| nominative | Capitium |
| genitive | Capitiī Capitī1 |
| dative | Capitiō |
| accusative | Capitium |
| ablative | Capitiō |
| vocative | Capitium |