出典:Wiktionary
From the Latin attribūtor.
attribūtor m (genitive attribūtōris); third declension
Third declension.
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominative | attribūtor | attribūtōrēs |
| genitive | attribūtōris | attribūtōrum |
| dative | attribūtōrī | attribūtōribus |
| accusative | attribūtōrem | attribūtōrēs |
| ablative | attribūtōre | attribūtōribus |
| vocative | attribūtor | attribūtōrēs |