出典:Wiktionary
From Ancient Greek παντόμιμος (pantómimos).
Second-declension noun.
| Case | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Nominative | pantomīmus | pantomīmī |
| Genitive | pantomīmī | pantomīmōrum |
| Dative | pantomīmō | pantomīmīs |
| Accusative | pantomīmum | pantomīmōs |
| Ablative | pantomīmō | pantomīmīs |
| Vocative | pantomīme | pantomīmī |